Egiptas. Raudonoji jūra

Kiekvieną dieną skaičiavau, kiek liko iki kelionės į Egiptą. Dienos slinko labai lėtai. Bet pagaliau ta diena atėjo, mes skrendame į Egiptą.
Mano sena svajonė, paplaukioti prie koralinių rifu, priartėjo.
Į Egipto kurortą, Hurgadą, atvykome per pietus. Buvo karšta. Gerai, kad autobusiukas, nuvežęs mus į viešbutį, turėjo oro kondicionierių. Atvykome į viešbutį. Lagaminą palikome neiškrautą, pasiėmėme rankšluoščius, ir į pliažą. Anksčiau jau žinojau, kad prie viešbučio yra keli koraliniai rifai. Nieko nelaukęs čiupau kaukę, vamzdelį ir nėriau į Rauonąją jūrą.
Temperatūrinio šoko nebuvo, nes jūra buvo sušilusi iki 23°C. Arbatėlė. Nuplaukęs, tiksliau nubridęs, nuo kranto kelis šimtus metrų iki gilesnės vietos, pradėjau plaukti. Ir čia pat atsivėrė grožis, matytas tik internete ir Jūrų muziejuje. Mane iš karto pasitiko pulkas nedidelių žuvyčiu iš Dascylus ir Amphiprion giminės. Jos smalsiai mane iš visų pusių apžiūrinėjo. Aš taip pat jas smalsiai apžiūrinėjau. Dėmesys buvo abipusis. Čia pat plaukiojo chromiai, drugeliai, chirurgai. Staiga pamačiau tai, ko mažiausiai tikėjausi pamatyti -rifinę rają (Taeniura lymma). Plaukiojau gal pusę valandos. Kaip pirmai diena - įspūdžių per akis. Dar pirmą dieną prie mūsų priėjo vietinis darbuotojas, ir pasiūlė laivu plaukti į Giftūno salą, kartu aplankant tris koralinius rifus. Šiek tiek pasidėrėję, sutarėme vykti sekmadienį. Tas džiaugsmas mums kainavo 50 USD. Nuo įspūdžių gausos, vakare sunkiai tegalėjau užmigti.
Kitą dieną, pavalgę pusryčius, nuėjome į pliažą.

Šiek tiek pasilepinęs saulės voniomis, nutariau paplaukioti dar. Išsinuomavau lastus (1 USD 1 dienai) ir nuėjau prieplauka (prie viešbučio buvo nedidelė, ilga priplauka, prie kurios stovėjo 3-4 maži laiveliai). Įšokau į vandenį ir pradėjau ieškoti kitu koralinių rifų. Juos surasti labai paprasta: iškiši galvą iš vandens, ir ieškai kur yra juodos dėmės. Kur juoda dėmė, ten ir yra rifas. Rifų prie viešbučio buvo gal 6-7. Šį kartą pasirinkau arčiausiai prieplaukos esantį rifą. Priplaukus prie jo atsivėrė dar didesnis grožis, nei buvau matęs vakar. Gylis čia siekė apie 4 metrus. Pabandžiau panerti. Dėl labai sūraus vandens, panerti buvo labai sunku. Momentaliai kelia į viršų. Dėl šios priežasties nemažai nuotraukų išėjo prastesnės kokybės, nei tikėjausi. Bet kiek panėrus, plyšyje pamačiau žuvį liūtą (Lionfish). Jis ramiai sau plūduriavo urve ir laukė aukos. Aplinkui plaukiojo pulkai didesnių ir mažesnių žuvyčių. Klaunai ir kitos žuvytės, pamačiusios mane, priplaukė arčiau. Turbūt, kad susipažinti. Jos lydėjo mane visą tą laiką, kol plaukiojau aplink šį rifą. Mažesnės žuvytės buvo drąsesnės, arčiau priplaukdavo. Didesnės mane stebėjo per saugų atstumą. Kad nepagaučiau ir nesuėsčiau. Jūros ežiai buvo okupavę visas landas, į kurias buvo galima ilysti. Lauke styrojo jų ilgi dygliai. Aplinkui plaukiojo violetinės spalvos medūzos. Jos nesikandžiojo, elgėsi gerai. Pasirodė pirmosios didelės žuvys: didieji angelai (Pomacanthus maculosus). Jo ilgis siekė gera pusmetrį (bent jau taip man atrodė vandenyje). Ši žuvis buvo labai atsargi, ir pamačiusi mane pasislėpė uoloje. Urvuose bei kituse slėptuvėse slėpėsi pulkai žuvų kareivių. Atsirado dar vienas draugelis, lydėjęs po visus rifus: pusmetrio ilgio žuvis su ragu ant galvos mėlynasis vienaragis (Naco unicornis). Ji visą laiką mane sekė, laikydamasi saugaus atstumo. Teko stebėti "kruviną" puotą, kai vienas žuveliokas iš ešeriukų giminės (Parapercis hexophthalma) bandė sudoroti beveik tokio pat pločio kitą žuvį. Sutikau ir žuvų adatų (Fistularia commersonii). Viena prie koralo net buvo užsimaskavusi, pakeitusi savo kūno spalvą. Bet kai tik nuplaukė tolėliau nuo to koralo, iškarto atgavo savo buvusią spalvą. Iš klounų giminės, pagrinde buvo Amphiprion bicintus. Jie turėjo savo nuosavas aktinijas, kurių daugumoje sudarė taip vadinama burbulinė (Entacmaea quadricolora) aktinija. Koraluose slepesi smulkios žuvytės iš Chromis, Dascyllus giminės. Keliose vietose sutikau ir žuvį burbulą (Arothron hispidus). Kitos žuvytės (iš Xelictis giminės) išsigandusios užsikasdavo jūros dugne.
Viena tokia iškyla trukdavo vidutiniskai po 1-1,5 val. Bet ir už tai gaudavau pylos nuo žmonos, kur taip ilgai buvau prapuolęs. O ir po tiek laiko vistik pasidarydavo šalta. Reikėdavo pusvalandžio, kol sušildavai.


Sekmadienį išplaukėme i Giftūno salą ir rifus. Oras buvo bjaurus. Nors švietė saulė, bet jau kelinta diena pūtė stiprus (9-10 m/s) šiaurės vėjas, kuris spėjo padaryti savo juoda darbą. Jūra tapo nerami, banguota. Oras stipriai atvėso. Dėl stipraus bangavimo, nemažai žmonių susirgo jūros liga. Plaukėme ilgai. Kai pagaliau atplaukėme prie pirmojo rifo, daugelis buvome normaliai sušalę. Plaukė apie 30 žmonių grupė. Gidas buvo vietinis vaikinukas, gerai išmanatis savo darbą. Šiaip ne taip sušokome į jūrą. Ir čia atsivėrė toks vaizdas, kad net kvapą užgniaužė. Rifas didelis. Gilus. Gylis vietomis iki kokių 10 metrų buvo. Žuvų, koralų ir kitokio gėrio - net akys apraibo. Plaukiojome ganetinai trumpai. Aš tik 1/3 tespėjau apžiūrėti. Visus sukvietė atgal į laivą. Kad ten normaliai paplaukioti, reikėtų mažiausiai vienos dienos. Kitose vietose vaizdas daug maž vienodas. Bet visur virė gyvenimas. Kas stebėjo žmenės, kas ėdė, kas vaikė vienas kitą. Vienoje vietoje teko sutikti kažkokį moliuską. Dydis kaip žmogaus galva. Iš pradžių net pasirodė (o gal ir ne), kad tai mažas aštunkojis. Giftūno saloje sutikau ir krabą atsiskyrėlį. Simpatiškas gyvūnas, bet labai jau kuklus. Kol ji nufotografavau, praėjo apie 15 minučių. Regis, jau lenda iš savo kriauklės. Pabandai nustatyti savo fotoaparatą, o jis tai pajutęs ir pamatęs atgal į savo kriauklę sulenda.

Plaukiant nuo vieno rifo iki kito, atsivėrė ir liūdnų vaizdų: paskendę plastikiniai buteliai, celofaniniai maišeliai, šiukšlės. Kai kuriuos rifus vietiniai naudojo laivams pririšti. Jie buvo apjuosti storomis virvėmis. Kai kurie žmonės, plaukioję netoliese, atsistodavo ant rifų, kad išpilti vandenį iš kaukės. Nežiūrėdavo po kojomis, ant ko stovi. Liūdna ir pikta buvo žiūrėti į žmonių abejingumą, nenorą suprasti, kad rifas yra gyvas organizmas. Viešbučio teritorijoje buvo dideli ženklai, aiškinantys ką galimą, ir ko negalima plaukiojant aplink rifus. Po stipresnio bangavimo, pliaže pasirodė kitas neigiamos žmogaus veiklos įrodymas: naftos gaminių gumuliukai. Kažkur kažkas tuos naftos produktus neteisingai laikė ar transportavo.

Žmonės, saugokime koralinius rifus. Žiūrėkime ir elkimės su Gamta pagarbiai. Juk ji mums tiek daug duoda, o mes, deja, dažniausiai tik imam.


autorius Virginijus Jakelaitis
2005.04.20