Jūriniuose akvariumuose gyvena ypatingos žuvys
Dienraštis "Respublika", priedas "Pastogė"/Žalias kampas/ 2004m. sausio 27 d. NIJOLĖ BARONIENĖ

Į pagalbą pradedantiesiems

Jūriniuose akvariumuose gyvūnijos daugiau nei gėlavandeniuose, bet ji labai panaši į augalus. Dažnas ilgai nepatiki, kad už stiklo vandenyje ne žolės, o plėšrūs, kovojantys už savo vietą gyvi organizmai - koralai.
Ketvirtus metus besidomintis jūriniais akvariumais Liutauras Savičius įsitikinęs, kad verta investuoti įsirengiant tokį akvariumą, nes visų rūšių koralai nepaprastai įdomūs. ""Nuo pat vaikystės domėjausi akvariumais. Dekoratyvinėmis žuvelėmis susidomėjau pamatęs vieną iš Vytauto Kazlausko vedamų laidelių. Dabar esu vienas iš nedaugelio Lietuvoje besidominčių jūriniais akvariumais. Pirmas akvariumas su koralais buvo 50 litrų talpos, dabar ką tik įsirengiau 700 litrų talpos akvariumą. Didesnio bute negalima pastatyti, nes neatlaikytų perdangos",- sakė pašnekovas.
Septyniasdešimt kibirų vandens už 12 milimetrų storio stiklo stovi ant tvirto metalinio rėmo. Po akvariumu - visa vandens priežiūrai reikalinga įranga. Perkant toks akvariumas būtų kainavęs 30 tūkstančių. L.Savičius pataria rinktis didesnės talpos akvariumus. "Dideliame akvariume lengviau palaikyti biologinę pusiausvyrą, dingus elektrai nenukentės augalai ir gyvūnai, nes kuo daugiau vandens, tuo ilgiau jis neatvėsta",-patarė pašnekovas.
"Įrengiant jūrinį akvariumą labai svarbu sukurti natūralią aplinką. Jūroje, kur dideli plotai, nieko neatsitinka, kai įsimeta liga ar kuris koralas pradeda dominuoti, biologinė pusiausvyra greitai atkuriama. Akvariume tokia pat liga gali pražudyti kelerių metų darbą. Šviesa, vanduo, temperatūra, maitinimas - pagrindiniai veiksniai, kuriuos privalu suderinti", - norintiems turėti jūrinį akvariumą sakė žinovas.

Augalai ir žuvelės turi derėti

Jūriniame akvariume gyvena ypatingos žuvys. Šalia didelės aktinijos saugiai jaučiasi tik klounas. Jo kūnas padengtas specialiomis gleivėmis. Jei jų nebūtų, aktinija įplaukusią į siūbuojančių čiuptukų mišką žuvelę nedelsiant paralyžiuotų ir suėstu. Klounui būtina aktinijos draugija. Ji nuo savo porininkės nuplaukia ne daugiau nei vieną metrą. Žinant tokius niuansus akvariumas tampa įdomesnis, nes tik klounas ir dascilas gali taip įspūdingai nardyti grobuoniškos aktinijos glėbyje.
Kitas naudingas ir pageidautinas sutvėrimas jūriniame akvariume-koralinė krevetė Hipolismata. Akvariumininkai ją vadina daktaru. Ji minta parazitais, todėl žuvys labai patenkintos daktaro draugija. Rifų sanitaras akvariume- koralinė krevetė Stenopus hispidus. Kitas kovotojas už švarą- žuvis chirurgas, Ji nepailstamai zuja po akvariumą ir renka dumblius, kurie nepageidautini akvariume.
Jei nepatyręs akvariumininkas sumanytų įleisti ryškiaspalvę žuvį drugelį, rizikuotų prarasti polipus turinčius koralus. Parenkant gyvūnus jūriniam akvariumui būtina juos derinti vieną prie kito.

Darniai veikiantis mechanizmas

L.Savičiaus akvariume palaikoma 28 laipsnių šilumos temperatūra. Vandenį valo mechaninis filtras, veikia prietaisas, kurio funkcija-surinkti kuo daugiau teršalų. Mikrodumbliai, pigmentai, patogeninės bakterijos turi būti laiku pašalintos iš akvariumo, kad nesutriktų biologinė pusiausvyra ir neužsiterštų vanduo. Tačiau šis prietaisas pašalina ir reikalingus mikroelementus, todėl nuolat reikia stebėti, kad vandenyje būtų pakankamas kalcio ir magnio kiekis. Šie elementai labai svarbūs jūriniame akvariume, nes be jų sutrinka koralų vystymasis. Magnio turi būti tris kartus daugiau nei kalcio. Geriausia, jei vanduo yra 8,2-8,4 pH.

Lempos pakeičia saulę

Ypatingas dėmesys jūriniame akvariume turi būti skirtas apšvietimui. Idealu, jei jis atitinka gamtines sąlygas. Tam reikia metalo halogeno apšvietimo. Kuo aukštesnis K (spalvinė temperatūra), tuo geriau. Žemesnis nei 5500 K akvariume nenaudojamas. Liuminiscensinės lempos naudojamos, jei vandens stulpas ne didesnis kaip 50 centimetrų. Jei ši riba viršijama, naudojamas metalo halogenas. Dalis minkštų koralų bijo ryškios šviesos, tad labai svarbu žinoti, ko reikia pasirinktiems koralams. Dienos ir nakties režimas gyviems organizmams reikalingas visaverčiam vystymuisi. Dalis gyvūnų yra naktiniai ir aktyviai gyvena tik tamsiuoju paros metu šviečiant mėnuliui. Akvariume jį imituoja paprasta mėlyna lemputė.

Mada ir prestižas

Sukaupęs apie 50 rūšių koralų kolekciją, L.Savičius pradeda juos dauginti. Koralus reikia maitinti sočiai Trūkstant maisto jie užsikonservuoja, neauga, išblunka spalvos. Maistas turi būti visavertis: šaldytas planktonas, krevetės, špinatai, salotos, skystas planktonas, mikrodumbliai ir pan. Pirmą kartą matantiems jūrinį akvariumą didžiausią įspūdį daro besimaitinantys koralai. Vieni pražysta geltonomis gėlytėmis, kiti susitraukia, treti išsipučia. Daugelyje pasaulio šalių jūrinė akvariumininkystė - ne tik mada, bet ir prestižas.


"Respublika", 2004m. sausio 27 d. Nijolė BARONIENĖ
foto (fragmentas) Edgaras Kurauskas